Kalbėti vaikai išmoksta bendraudami ir veikdami juos supančioje aplinkoje. Tinkama kalbai ugdyti aplinka - tai vaiko tėvai, mokytojai ir specialistai, dirbantys su vaiku, vaikus supanti gyvoji ir negyvoji gamta, jos reiškiniai. Bendraujant su vaiku būtina atsižvelgti į skirtingas vaikų turimas kalbines aplinkas bei individualų intelektualinį ir kalbinį suvokimo išsivystymo lygį.

Vienas iš pagrindinių ikimokyklinio ugdymo tikslų – padėti vaiko socializacijos, demokratinio bendravimo pamatus bei brandinti vaiką mokyklai (gyvenimui) ir palengvinti perėjimą nuo ugdymosi šeimoje ar darželyje prie sistemingo ugdymo(si) mokykloje. Pats reikšmingiausias ir tinkamiausias laikotarpis vaikų kalbai ugdyti yra ankstyvasis amžius (nuo 1-3 metų), o sėkmingas kalbos plėtros pagrindas – inovacijų taikymas ugdymo procese bei glaudus pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas.

Nuolat kintančios gyvenimo ekonominės, politinės ir socialinės sąlygos lemia gyvenimo tempo greitėjimą, ko pasekoje padaugėjo vaikų, turinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, kuriems būtina logopedinė pagalba bei efektyvus komandinis pedagogų – šeimos bendradarbiavimas kalbos sutrikimams šalinti. Vaikai, turintys kalbos ir kalbėjimo sutrikimų sunkiau (ne visada, bet reikia atkreipti dėmesį) adaptuojasi ugdymo įstaigoje, patiria diskomfortą atlikdami ugdomąsias užduotis, kaip antriniai sutrikimai formuojasi neigiami asmenybės bruožai. Todėl lopšeliuose-darželiuose būtina sudaryti palankias sąlygas ankstyvajai (1,5 – 4 m.) vaikų kalbos sutrikimų prevencijai - sistemingai mankštinti vaikų pirštus, mokyti vaikus taisyklingai kvėpuoti (pūsti orą), nuolat atlikti žaidybinę artikuliacinę mankštą, lavinti girdimąjį suvokimą, bendrąją motoriką, taikant kūrybiškus žaidimus skatinti žodinę raišką.

Ankstyvoji kalbos sutrikimų prevencija – sistemingas tam tikrų pedagoginių poveikio metodų, būdų ar kitų priemonių taikymas vadovaujantis didaktiniais principais siekiant užkirsti kelią kai kurių kalbos sutrikimų atsiradimui ar sumažinti jų atsiradimo tikimybę. Pagrindinis prevencijos principas – aktyvus  tėvų, pedagogų ir specialistų bendravimas ir bendradarbiavimas ieškant efektyvių bei inovatyvių prevencinių darbo būdų siekiant ankstyvajame ikimokykliniame amžiuje užkirsti kelią kalbos ir kalbėjimo sutrikimams atsirasti arba sumažinti jų atsiradimo tikimybę. Ankstyvoji kalbos sutrikimų prevencija paremta suaugusiųjų dėmesio telkimu į teigiamus vaiko asmenybės bruožus, pozityvius jo kalbos pokyčius. Pagrindinis prevencijos tikslas – organizuojama veikla turi būti maloni vaikams bei patiems suaugusiesiems, o taip pat paremta vaikų turimomis žiniomis, gebėjimais ir atitikti vaikų kalbos išsilavinimo lygį bei jų poreikius ir interesus. Viso to pasekmė – pozityvi, teigiama vaikų tarpusavio sąveika: pozityvias mintis, teigiamus žodžius ir pagyrimus vaikai įsisavina žymiai greičiau ir tvirčiau, be to, taip sudaromos tinkamos sąlygos vaikų ugdymo(si) motyvacijai stiprinti.

,,Suaugęs žmogus turėtų įvertinti ir pamatuoti visus vaiko akivaizdoje sakomus žodžius, nes šis trokšta mokytis ir yra meilės kaupėjas“. M. Montessori.

Ankstyvajame amžiuje (1,5 - 4 m.) sudaryti palankias sąlygas ankstyvosios vaikų kalbos sutrikimų prevencijos taikymui kalbos ugdyme: ugdyti vaikų kalbą remiantis ir vadovaujantis   kalbos ugdymo modeliu, naudojant inovatyvius (kūrybiškus) metodus.

1. Ieškoti inovatyvių prevencinių darbo būdų, siekiant sėkmingo kalbos vystymosi ankstyvajame ikimokykliniame amžiuje.

2. Mokyti vaikus taisyklingo kalbos garsų tarimo, lavinti smulkiąją ir bendrąją motoriką, ugdyti taisyklingo kvėpavimo įgūdžius, turtinti žodyną ir skatinti kalbos raiškos plėtotę vadovaujantis kalbos ugdymo modeliu.

3. Siekti glaudaus, efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo santykyje tėvai-logopedas-pedagogai. 

4. Ugdyti vaikų gebėjimą išreikšti jausmus, skatinti juos pasitikėti savimi, sudaryti palankias sąlygas teigiamų emocijų išgyvenimui.

5. Sutelkti dėmesį į teigiamas šeimos – vaiko ypatybes, veiklą organizuoti taip, kad ji atitiktų veikloje dalyvaujančių ugdymo dalyvių lūkesčius, poreikius, interesus ir kalbinių gebėjimų lygį, skatintų išgyventi teigiamas emocijas.

6. Stiprinti ir ugdyti vaikų mokymosi motyvaciją taikant inovatyvius ir kūrybiškus ugdymo metodus bei sudarant vaikams sąlygas išgyventi sėkmę veikloje. 

1. Susitikimas su tėvais, pokalbis dėl projekto idėjų įgyvendinimo, kalbos ugdymo modelio taikymo ankstyvajame vaikų ugdyme pristatymas.

2. Bendradarbiavimas su pedagogais, pozityvios pedagoginės veiklos skatinimas, kūrybiškų ir inovatyvių metodų  naudojimas projekto įgyvendinimo metu..

3. Pedagogų-tėvų-specialistų-vaikų bendravimas ir bendradarbiavimas ieškant pozityvių ir efektyvių kalbos ugdymo būdų įgyvendinant kalbos ugdymo modelį.

4. Kalbos ugdymo pratybų organizavimas kasdieninėje veikloje, grupinėse ir individualiose veiklose taikant kūrybiškus ir alternatyvius ugdymo metodus, kalbos ugdymo modelio įgyvendinimas.

Kalbos ugdymo modelis:

§    Smulkiosios ir bendrosios (nuo 1- 2 m.) motorikos lavinimas.

§    Paruošiamieji pratimai garsams tarti  - kalbos padargų mankšta.

§    Izoliuotų, skiemenyse ir žodžiuose garsų tarimas, dikcijos lavinimas.

§    Kalbinio kvėpavimo mokymas (įvairūs pūtimo pratimai).

§    Foneminės klausos ir girdimojo suvokimo lavinimas.

§    Žodyno turtinimas (aktyviojo ir pasyviojo žodyno ugdymas).

§    Kalbos gramatinės sandaros formavimas.

§    Rišliosios kalbos ugdymas .

§    Kalbos suvokimo ugdymas. Sakytinės kalbos ugdymo sąlygų  sudarymas.

§    Raštingumo įgūdžių skatinimas.

§    Linksmos pratybos vaikams (spalvos ir muzikiniai garsai pratybose).

§    Pažinimo gebėjimų lavinimas taikant kalbinius žaidimus.

§    Mokymosi motyvacijos skatinimas taikant kūrybiškus ugdymo metodus.

§    Savivertės ir  pozityvaus mąstymo ugdymas.

5. Vaikų pasiekimų fiksavimas, ataskaitų rengimas, naujų veiklos krypčių numatymas.